Dog shit luck

Šuniukų kakučių sėkmė. Taip, jūs perskaitėt teisingai. Dar vienas iš tų mažų dalykų, kurie taip veikia tik Kinijoje. Kai Guangdžou (Guangzhou) oro uosto teritorijoje pagaliau po 9 valandų skrydžio Dobis (mūsų jorkšyras) vizgindamas uodegą pagaliau galėjo pasižymėti teritoriją ir padaryti dar kai ką, šalia stovėjusios valytojos veidą (jam darant dar kai ką) nušvietė tokia šypsena, kaip penkiametį Kalėdų rytą prie eglutės. Pažiūrėjom galvojom šiaip laiminga moteriškė, susirinkom kakučius, padėjom kur jiems vieta ir nuėjom savo keliais.

Laimės paslaptis išaiškėjo truputį vėliau. Augustas iš komandiruotės parvežė kolegom sausainių su palinkėjimu “may the dog shit bring you luck” (tegul šuns š... atneša jums laimę). Say what? Teko išsiaiškint.

(Ne tokia ir) sena pasaka pasakoja, kad kažkada, kai kinai dar gyveno gerokai vargingiau nei dabar ir jiems trūko trąšų, šunų (ir kitų naminių padarėlių) ekskrementai buvo naudojami kaip trąšos. Tad eiti gatve ir neįtikėtai įlipti į šuniuko kakutį buvo tiesiogine prasme netikėta sėkmė – turi trąšu, auginiesi didesnį derlių, turi ką valgyti, o gal ir parduoti, gyveni gerai.

Ūkininkų sumažėjo, bet tradicijos išliko, taigi mažų šuniukų maži kakučiai gatvėse nieko nejaudina, valytojai juos surinkinėdami net šypsosi. Mes vieninteliai, turbūt, (kaip kokie europiečiai) dar vis nešiojamės šuniukų kakučių maišiukus..