Apie Taivaną ir žemės drebėjimus

Iš Kinijos jau parsibeldžiau (hooray hooray 't was my happy day!), galima jau ramiai parašyti ir apie Taivaną, nebijant, kad kas nors perskaitys ir deportuos (arba blogiau). Kas mažai tikėtina, kai dauguma šalies gyventojų nekalba net angliškai, o apie lietuvių kalbą išvis nėra girdėję, bet ką gali žinot, kai žodžio laisvė tokia reliatyvi, o tautos vado rankos siekia visur...

Jei Taivaną reiktų apibūdinti trumpai ir labai trumpai, esminiai faktai būtų:

1. Taivanas nėra ir (tikiuosi) niekada nebus Kinija.

2. Taivanas yra antra draugiškiausia šalis* pasaulyje.

3. Jei norite susipažinti su kinų kultūra ir pamatyti, kas joje gero ir gražaus, bet nesate pasiruošę patirti kultūrinio šoko – keliaukite į Taivaną, nenusivilsite. Bus panašu, tik daug daug geriau. Ir daug skaniau. Tik didžiosios kinų sienos nebus, bet ją jau matėte nuotraukose ir taip, ji vis tiek yra tik siena.

Bus tokių dalykų:

Muziejai, koncertų salės – kultūros vertybės, kurias pavyko išgelbėti nuo komunistų ir išsivežti, saugomos čia

Taipei 101

Šią savaitę buvo švenčiama tarptautinė draugų/draugystės diena. Ta arba nevisai ta proga, Forbes paskelbė draugiškiausių pasaulio šalių dešimtuką ir visai nenustebau antroje šio sąrašo vietoje aptikusi Taivaną. Taip nenustebau, kad pagaliau net prisiruošiau parašyti apie savo trumpą apsilankymą jame.

Be draugiškiausių sąrašo, Taivanas patenka ir į mažiausio nusikalstamumo šalių sąrašą (lowest crime rate). Ir jausmas čia (dar labiau sustiprintas atvykimo ne tiesiai iš visai draugiškos Lietuvos, o iš Kinijos) yra tikrai labai geras – žmonės šypsosi, sveikinasi, visi malonūs ir paslaugūs, autobuso vairuotojui pasako ačiū, o paklausti kelio ne tik kad puikiai moka angliškai (o neretai dar ir japoniškai), bet ir teisingai nurodo kryptį.

Muziejus, metro ir pan. – bilietėlį nusipirkti ir informacijos gauti galite toli gražu ne vien kinų kalba

Viskas veikia, maistas skanus ir įvairus (gerokai daugiau kitų tautų maisto, nei Kinijoje, parduotuvėse taip pat gausu importuotų prekių),

Parduotuvės asortimentas. Carrefour'as paprastasis. Ir ne pats didžiausias

pamatyti ir paveikti yra ką. Gamta be proto graži, gyvūnų įvairovė didžiulė ir sąlygos keliauti labai geros – klimatas švelnus, viešasis transportas veikia, daug kur galima keliauti išsinuomotais dviračiais, maršrutų šimtai, žodžiu, tourist friendly, keliauk ir džiaukis.

Karštosios versmės neiškėlus kojos iš Taipėjaus

Kodėl Taivanas ne Kinija?

Taipėjaus centrinėje gatvėje gali pamatyti du vaikinus, susikabinusius už rankų (kaip pora, ne kaip tėvas ir sūnus) ir budistų vienuolius, dėvinčius savo ryškius oranžinius rūbus. Ir nei vieni, nei kiti čia už tai nesės į kalėjimą. Arba blogiau. Čia žmonės žino, ką reiškia žodis recycling ir naudoja perdirbamų atliekų konteinerius pagal paskirtį. Gatvėje, lygiai kaip Kinijoje, pilna žmonių siauromis akimis ir jie irgi valgo ryžius, bet tie žmonės gatvėse kažkaip telpa, motoroleriais nevažinėja šaligatviais ir žino, ką reiškia raudonas šviesoforo signalas. Ir motorolerius vairuodami dėvi šalmus! Čia dviračiai, kuriuos galima išsinuomoti pasivažinėjimui, stovi tvarkingai savo aikštelės ribose, o ne būna sumesti belekur belekaip į krūvą.

Čia žmonės 99% savo laiko keliaudami iš taško A į tašką B nepraleidžia telefonuose ir todėl mato, kur eina. Gal todėl eismas logiškesnis? Čia veikia VISAS internetas ir yra daug viešai prieinamų kompiuterių bei spausdintuvų. Čia yra kavos kultūra ir ne importuotos, o labai daug ir įvairių vietinių prekės ženklų su tikrai skania kava. Ir už nebrangiai. Kinijos atveju – yra Starbucks, bet latte kainuoja brangiau nei fake Chanel rankinukas, todėl pastarąjį visos ir turi, o kavos eina gerti tik tą vieną dieną metuose, kai duoda nemokamai... Ir taip toliau.

Ar įsivaizduojate, kaip 50+ metų demokratijos, noro bendrauti ir susitarti, mokymosi, atvirumo kultūrai ir kultūroms, ir tarptautinių reikalų gausos veikia priešingai nei draudimai, užsidarymas nuo likusio pasaulio, kalimas, jog kapitalizmas ir bet koks kitoks mąstymas yra blogai (nuo darželinio amžiaus), neapykantos kitataučiui (amerikiečiui) skatinimas ir nesąmoningos taisyklės? Tai va tuo jos ir skiriasi. Būdama Taivane pagalvojau, kad jei Konfucijus gyventų dabar, o ne tada, kada gyveno, ko gero, gyventų kalėjime iki gyvos galvos. Arba blogiau. Laimei, taip neatsitiko ir jo mokymas buvo išsaugotas, kaip ir daugelis kitų gerų kinų kultūros palikimų.

Įėjimas į Konfucijaus šventyklą. Viena iš

Jeigu norite susipažinti su būtent šia (senosios) kinų kultūros dalimi, tuomet tikrai reikia keliauti į Taivaną – Pekine ar kitur vargu ar tiek daug rasite – žemyninėje Kinijoje saugoma, gerbiama ir visiems (privalomai) įdomi istorija yra istorija nuo 1949 m. Ir tai nebūtiani tikra istorija. Tuo tarpu Taivanas ilgą laiką priklausė japonams, vėliau po ilgų karinių konfliktų buvo perleistas Kinijai, bet jos dalimi taip iki galo ir netapo, o po tais pačiais 1949 m. pasibaigusio pilietinio karo, į šią salą pasitraukė pralaimėję komunistams politikai ir kiti šviesuoliai (pavadinkime juos taip) ir iki šių dienų saugo savo trapią taip oficialiai ir nepripažintą nepriklausomybę ir demokratiją. Kartu šie žmonės išsivežė ir labai nemažą dalį kinų kultūros vertybių – čia muziejų gausa ir įvairovė kur kas didesnė nei Kinijoje, šventyklos ir paminklai Konfucijui ir ne tik jam tik ir laukia jomis besigrožinčių turistų, menai gyvuoja, etc. Palyginimui, Kinijoje komunistų partijai atėjus į valdžią buvo griaunamos ne tik bažnyčios, mečetės ir visi kiti maldos namai (neišskiriant budistų ir konfucionistų, kurie mūsų supratimu kaip ir priklauso kinų kultūrai) – sunaikintas ne vienas operos ir baleto teatras, arba muziejus paverstas sandėliu, nes kam čia tos senienos, dainos ir spektakliai? Šiek tiek ironijos, bet iš tokių detalių kasdienis (geras arba mažiau geras) gyvenimas ir susideda...

Vakarienė su mažiau ryžių ir daugiau skonio. Žuvų akytės ir varlių kojytės įskaičiuotos

Na ir ta dalis apie žemės drebėjimus. Pirmą kartą išgyvenau tikrą (tie 2 balų ir mažesni, kur atsitinka ir gimtojoje Lietuvoje, nesiskaito) žemės drebėjimą. Ir... jo nepastebėjau! Gal todėl, kad buvau ant lygios žemės, žemiau jūros lygio ir be jokių aukštesnių objektų, gal persiėmiau ramybe iš pandų, kurias tuo metu stebėjau (buvau zoologijos sode) ar šiaip nekilo įtarimas išgirdus kaukiant sireną, nes niekas nepuolė į paniką – ramiai palaukė ir ji nutilo, o aš taip ir nesupratau jos kaukimo priežasties, iki kol vakare nebuvau informuota apie 6.1 balo žemės drebėjimą. Bet panašu, kad ne tik aš, o ir visas miestas nelabai į tą gamtos reiškinį sureagavo. Niekas nežuvo, niekas nesugriuvo, panašu, kad niekas stipriau ir nenukentėjo. Pasiūbavo lempos, gal trumpam sustojo eismas. Bet tikrai trumpam. Kodėl? Tos pačios dienos vakarą pasikėlėm į vieno aukščiausių pasaulio pastatų Taipei 101 apžvalgos aikštelę, kur susipažinom su Damper baby. Tie beibiai tai tokie turistams sukurti padarėliai, bet šiaip jau damperiai (nežinau vertimo) išradimas geras – TMD (tuned mass damper) technologija naudojama dangoraižiuose. Kažkur jau visai pastato viršuje pakabinamas sunkus rutulys (forma gali būti ir kita, matyt), kuris reguliuoja pastato svorio centrą, jam siūbuojant, t.y. pučiant stipriam vėjui ar per žemės drebėjimus. Sumažinamas ne tik „jūros ligos“ pojūtis pastato viršuje (kas labai aktualu tokiuose pastatuose dirbantiems, kai kasdien pučia nemenkas vėjas), bet apskritai pastatas mažiau juda ir labai sumažėja tikimybė jam sugriūti judėjimo metu. Turbūt tai ne vienintelė technologija naudojama Taivano dangoraižiuose ir kituose namuose, bet kad jos tikrai veikia, akivaizdu – saloje žemės drebėjimai toks dažnas reiškinys kaip pas mus sniego pūgos – keliasdešimt kartų per metus. Ir nieko, nebūna reiškinio „kelininkai buvo nepasiruošę“ – nuostoliai būna minimalūs ir žmonių gyvenimas nesustoja.

Damper ir Damper baby

Grįžtant prie salos ir didžiosios valstybės skirtumų, dar vienas toks pamąstymui – Kinija ir dabar gana sparčiai tobulėja tam tikrose srityse. Įdomu, kas būtų, jei visiems tiems žmonėms toje šalyje būtų leidžiama klausti, domėtis, turėti savo nuomonę ir tobulėti ne pagal partijos patvirtintą programą?

Vaizdas iš Taipei 101

* taip, atskira šalis, nes tos salos su jos visai kitokiais žmonėmis nei mainland China gyventojai ir jau beveik 70 metų atskiros demokratinės istorijos nelaikau Kinijos dalimi. Kaip ir Baltieji rūmai nelaiko. Ačiū Trumpui už „netyčinius“ bajerius.

Net ir grynai matematiškai skaičiuojant, Taivano gyventojų kinais negali vadinti – apie 1950 m., kai maždaug 2 mln. pabėgėlių iš Kinijos kraustėsi į Taivaną, čia jau gyveno bent 6 milijonai iš kitų tautų kilusių žmonių – dabartinių Indonezijos ir Filipinų salų, Japonijos, net Malaizijos ir Naujosios Zelandijos. Kažkas Kinijos matematikoj nesueina...

Šita matematika irgi nesueina – Taivaną Kinija laiko savo dalimi, bet išvykimas/atvykimas į/iš ten prie International ir Kinijos piliečiams, vykstantiems į Taivaną reikia vizų